stumdžioti

stùmdžioti, -ioja, -iojo žr. stumdyti: 1. Magdė sukosi seklyčioje, stumdžiodama kėdes rš. 2. Tvarkdariai vėl ėmė juos po truputį stumdžioti K.Kors.

stùmdžiotinai adv.: Dabar tiktai stùmdžiojas stùmdžiotinai, o pirmu ka liuob šoks! Krt. | refl. Krt.